Mama mėgo tapyti ant sienų.

Grįžtu iš lauko po žaidynių, mama vonios kambaryje. Matau jūrą, smėlį, palmę per visą sieną, kaip negyvenamoji sala. Palmėje nerangiai kabėjo trys kokoso riešutai. Patikėjau – saulei kylant jie nukris.

Išaušus rytui, bėgu į vonios kambarį, kaip prie skarotos eglutės per Kalėdas. Ant vonios grindų, matau mažus kokosus. Su dideliu vaikišku džiugesiu, paimu į rankas, negalėdama atsistebėti, kad laikau supuvusius obuolius.

– Kokosai ant sienos neauga! – pikčiugiškai tarė mano vyresnioji sesuo.

Skaitė ir įgarsino M. Levickis

‘Palmė’ – ryškus prisiminimas apie kokosus, iš ciklo ‘Vaikystės Prisiminimai’.