Pirmo aukšto butas. Mama trumpam išbėgo ir paliko ant viryklės didžiulį katilą su vandeniu. Tvarkingoje virtuvėje, ant medinio stalo išdidžiai stovėjo chalvos kalnas, o prie chalvos tryniausi aš.

Staiga triukšmingai užvirė vanduo, nevalingai spjaudėsi ir burbuliavo. Bute tik aš ir mano ašaros. Katilas su blogais kėslais baugino emocingai. Nevalinga baimė įnirtingai kimšo chalvą, kai staiga suskambo neatleisto nykščio durų skambutis.

Už durų mama.

Skaitė ir įgarsino M. Levickis

‘Chalva’ – Vaikiškos baimės penkios minutės, kurios rodos tęsėsi lyg amžinybę. Iš ciklo ‘Vaikystės Prisiminimai’.