Lietuviška kaitri vasara. Vingiuotas žvyrkelis vedė link sodo. Daržas visada mus lepino vaisių ir uogų dosnumu.

Tėvas įkėlė mane ir vyresniąją seserį į ”liulką”, įsprausdamas dar du sklidinus braškių kibirus. Motociklo ratai riedėjo dulkindami kelią link namų. Pro ”brezento” plyšį matėsi bėgantys medžiai, vienas už kitą greitesni. Aš ir vyresnėle krykštavom, kaip antelės ant linksmūjų kalnelų.

Tik užgniaužus saldžių braškių kvapui mes supratom, jog namie laukia ilgas ir nuobodus darbas. Motociklas riedėjo lyg pašėles nekantraudamas pristatyti uogas namo. Tirpo laikas, rijom braškes ir pro ‘brezento” plyšį, bombardavom bėgančius medžius.

Atsiprašom mama, kad bandėm atsikratyti uogų!

Skaitė ir įgarsino M. Levickis

‘Braškės’ – nuotaikingas prisiminimas apie nenorą raškyti braškių kotelių, iš ciklo ‘Vaikystės Prisiminimai’.